Kazachstanas

Kazachstanas – per kalnus ir stepes
Kazachstanas, viena didžiausių pasaulio šalių, vis dar neatrastas masinio turizmo, turkio spalvos ežerų, žaliųjų stepių ir dykumų peizažų, taip pat paminklų, įrašytų į UNESCO sąrašą, kraštas. Didžiulė Kazachstano teritorija daro jį 9-ąja didžiausia šalimi pasaulyje, o atstumas nuo vieno šalies galo iki kito yra toks pat kaip kelias nuo Londono iki didžiausio Turkijos miesto – Stambulo. Kazachstano dydyje taip pat atsispindi jo įvairovė. Kazachstanui priklauso Altajaus ir Tianšano kalnai rytuose, Kaspijos jūra vakaruose, Vakarų Sibiro žemumos stepės ir miškai šiaurėje, o pietuose - dykumos, kopų laukai ir Aralo ežeras. Kazachstano įvairovė reiškia su kiekvienu nuvažiuotu kilometru leidžia atrasti kažką visiškai naujo.

Nuo mažo miestelio iki modernios sostinės
Toje vietoje, kur ne taip seniai buvo įsikūręs darbininkų miestelis Akmola, šiandien plečiasi naujoji Kazachstano sostinė – Astana. 1997 m. pabaigoje prezidentas Nazarbajevas paskelbė Akmolą naująja šalies sostine, o 1998 m. gegužę jis pakeitė pavadinimą į Astaną, kas kazachų kalba reiškia „sostinė“. Nuo tada prasidėjo didelės naujos Kazachstano sostinės statybos. Nuo 1998 m. čia buvo pastatyti Prezidento rūmai Ak-Orda su 80 metrų smaigaliu ir marmuriniu fasadu, Taikos ir susitaikymo rūmai, pastatyti 2009 m. 3-iojo pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių suvažiavimo proga, arba miesto simbolis Bäjterek, t. y. bokštas siejamas su pasakojimu apie paukštį Samruką ir mitinę tuopą. 2009 m. buvo baigta statyti stiklu dengta Nacionalinė filharmonija, o 2010 m. pastatyta „didžiausia palapinė pasaulyje“ – didžiausias Vidurinės Azijos pramogų ir prekybos centras su aikštėmis, gatvėmis, parduotuvėmis, mini golfo aikštynu, upe ir paplūdimiu. Centro pavadinimas - Khan Szatyr, reiškiantis „Khano palapinę“ siejamas su pastato išvaizda – 150 metrų palapine, padengta skaidria medžiaga, užimančią 23 tūkst. m2 plotą.

Šilko kelyje
Šilko kelyje rusų įkurta gyvenvietė šiandien yra dinamiškai besivystantis miestas. Buvusi sostinė ir didžiausias Kazachstano miestas žavi savo elegancija, plačiais bulvarais ir kulnų artumu. Būdami čia, būtinai turite apsilanyti rytietiškame Žaliajame turguje, kuris iš tolo kvepia čia parduodamais prieskoniais, konservais ir kitais skanėstais. Verta aplankyti taip pat Respublikos aikštę ir Istorijos muziejų, kurių neapdoroti, betoniniai pastatai byloja apie komunizmo epochą, arba Panfilovo parką, skirtą Antrojo pasaulinio karo metu kovojusiems kariams. Parke yra unikali rusų architekto – Ženkovo – šventykla, kuri yra antra pagal aukštį medinė konstrukcija pasaulyje.

Didysis kazachų kanjonas
Netoli Tianshan kalnų, pietrytinėje Kazachstano dalyje, yra Šaryno kanjonas, kuriuo kazachai nepaprastai didžiuojasi, lygindami jį su Didžiuoju kanjonu. Negalima paneigti, kad 150 km ilgio ir 200 m aukščio Šaryno kanjonas yra įspūdingas. Aukštos smiltainio sienos sėkmingai galėtų pasitarnauti vakarams. Gražiausia kanjono dalis yra Pilių slėnis, kur tūkstančius metų vėjas ir vanduo 100 metrų aukščio uolose raižė nuostabius darinius, kurie pasitelkus šiek tiek fantazijos virsta gražiais rūmais.

Amazonių ir Borato kraštas
Čia gyveno drąsios, karingos moterys. Kazachstane atlikti archeologiniai kasinėjimai rodo, kad VII – III amžiuje prieš mūsų erą tai buvo amazonių tėvynė. Tačiau tai ne karingos moterys yra šalies simbolis užsienyje. Labiau atpažįstamas veikėjas, susijęs su Kazachstanu, yra Boratas, o konkrečiau Boratas Sagdijevas, kurį vaidina britų komikas Sacha Baron Cohen. Nors titulinis veikėjas yra valstybinės televizijos žurnalistas iš Kazachstano, šioje šalyje nebuvo nufilmuotas nė vienas filmo kadras. Filme kazachų kalba negirdime nė vieno žodžio, nes pagrindinis veikėjas vartoja... lenkų ir hebrajų kalbas. Tačiau Borato personažas taip prilipo prie Kazachstano, kad kai 2012 m. per šaudymo varžybas Kuveite kazachų dalyvė stovėjo ant aukščiausio podiumo laiptelio, vietoj savo šalies himno išgirdo jo parodiją iš filmo „Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė“. 

Kulinarinė įvairovė
Kazachstano virtuvė dėl savo vietos Šilko kelyje yra visų tautų, kurios pasirodė ir gyveno šimtmečius Kazachstane, virtuvių mišinys. Tradiciniai patiekalai apima rusų, turkų, kinų, mongolų ir uzbekų įtakas. Paragausime čia gardžių mantai su aviena ar jautiena, labai panašių į kiniškus baozi ar kartveliškus chinkalius. Taip pat čia labai populiari paplotėlių formos duona - šiek tiek sūri duona, pagaminama iš vandens, riebalų ir miltų, irgi būdinga tokioms šalims kaip Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas. Mėsos mėgėjus turėtų suvilioti bešarmakas – naminis skanėstas tiekiamas Kazachstane svarbių švenčių metu. Šis patiekalas būdingas Vidurinės Azijos gyventojams – tai aviena arba arkliena, virta viename puode su plačiomis makaronų riekelėmis. Bešarmako vartojimo būdas yra svarbus, nes jis valgomas nenaudojant stalo įrankių – rankomis. Tradicinis alkoholinis gėrimas Kazachstane yra pieniškas, putojantis kumysas. Gėrimas gaminamas iš kumelės pieno, rečiau - jakų, asilų, avių ar karvių pieno, kumyso alkoholio kiekis yra mažas (nuo 2 iki 8%). Verta išbandyti vietoje arba pasiimti kaip suvenyrą. Kumysas tai vienintelis alkoholis, išskyrus midų, kurį musulmonai gali vartoti nepažeisdami Korano taisyklių. Taip pat manoma, kad jis turi gydomųjų savybių ir turėtų padėti, pavyzdžiui, tuberkulioze sergantiems pacientams.

Viza: Prašome susisiekti su konsultantu.