Lenkija

Lenkijos Respublika išsiskiria ne tik savo įspūdingu kultūriniu paveldu ir istorija, bet ir nepaprastais gamtos lopinėliais. Šalyje apstu senovinių, karalių laikus menančių bažnyčių bei pilių, architektūrinių stebuklų, žinomų visame pasaulyje. Vaizdingi miestai, tokie kaip Krokuva ir Gdanskas, savo energija nenusileidžia sostinei Varšuvai. Miškai, upės, ežerai ir kalvos – štai kas vilioja į Lenkiją, pramogauti gryname ore.

Lenkijos šaknys siekia X amžių, todėl jos istorija laiko tėkmėje paliko tūkstančius metų karališkojo gyvenimo priminimų ir Antrojo pasaulinio karo žiaurumų. Lenkija atsidūrė epinės kovos viduryje, o paminklų ir muziejų, skirtų šiems baisumams atminti, galima pamatyti visur.

Toliau nuo didžiųjų miestų, Lenkijos gamta nutolusi ir nepaliesta. Nors didesnė šalies teritorija yra plokščia, pietinė dalis išraižyta gražios kalnų grandinės. Šalį skersai ir išilgai kerta pėsčiųjų takai, vedantys per tankius miškus, palei plačias upes ir kalnų perėjas. Didžiąją šiaurės rytų dalį dengia tarpusavyje sujungti ežerai ir vandens keliai, idealiai tinkantys pasiplaukioti baidarėmis.

Lenkijos klimatas – šiaurinėje dalyje jis jūrinis, švelniai pereinantis į žemyninį klimatą, keliaujant link pietų. Žiemos Lenkijoje šaltos ir snieguotos, todėl geriausias metų laikas kraštą aplankyti – vasara ir ruduo, kada daug saulėtų dienų, tačiau oras nėra per kraštas

Virtuvė – jei mėgstate naminį močiutės gamintą maistą, tuomet lenkiškas maistas kaip tik Jums. Daugiausiai gaminamas iš vietinių ingredientų, todėl maisto racione dominuoja kiaulienos, avienos, paukštienos patiekalai. Dažniausiai sutinkamas garnyras – bulvės, grybai arba rauginti kopūstai. Saldumynai – visai atskira šnekta. Sunku įsivaizduoti saldumynams dar patogesnę vietą. Kreminiai pyragaičiai, obuolių štrudelis, blynai, ir vaisiais įdaryti koldūnai, gali priversti Jus praleisti pagrindinį patiekalą ir pereiti tiesiai prie deserto.

Marienburgo pilis – didžiausia Marienburgo miesto atrakcija yra įspūdinga, didžiulė pilis ir jos pastatų ansamblis, stūksantys ant Nogato upės, rytinės Vyslos atšakos, krantų. Marienburgą (Marijos tvirtovę) pastatė kryžiuočiai dar XII amžiuje, nuo 1309 iki 1454 m. pilis buvo Vokiečių ordino didžiojo magistro rezidencija. Didžiulė pilis formavosi etapais. Pirmuoju etapu pastatyta Aukštoji pilis, didžiulis centrinis bastionas, pradėtas statyti apie 1276 m. Kai 1309 m. Marienburgas tapo ordino sostine, tvirtovė buvo gerokai išplėsta. Vidurinė pilis buvo pastatyta į šoną nuo aukštosios, o toliau - Žemutinė. Visas kompleksas buvo apjuostas trimis gynybinių sienų žiedais ir sustiprintas požemiais bei bokštais. Galiausiai pilis išsiplėtė per 20 hektarų, todėl tai buvo didžiausia viduramžiais pastatyta tvirtovė.

Veličkos druskų kasykla – maždaug 14 km į pietryčius nuo Krokuvos esančios Veličkos druskos kasyklos turistus priima nuo 1722-ųjų ir šiandien tai viena populiariausių Lenkijos lankytinų vietų. Tai požeminis tunelių labirintas – apie 300 km, paskirstytas devyniuose lygiuose, iš kurių giliausias – 327 m po žeme – ir jų tik nedidelė dalis yra atvira visuomenei per dvi valandas trunkančias ekskursijas. Druskingose kasyklose yra koplytėlių su įstabiais altoriais bei paminklais.

Aušvico koncentracijos stovykla- Aušvicas/Birkenau yra holokausto sinonimas. Antrojo pasaulinio karo metais naciai čia nužudė daugiau nei milijoną žydų, lenkų ir romų. Abu stovyklos skyriai – Aušvicas I ir daug didesnis tolimasis Birkenau (Aušvicas II) – buvo išsaugoti ir yra atviri lankytojams. Aplankyti būtina abu, kad pajustumėte vietos mastą ir siaubą.

Krokuva – buvusi Lenkijos karališkoji sostinė be vargo į darnią visumą sujungia viduramžių pompastiką ir puošnumą su šiuolaikinėmis pramogomis. Per tūkstantį Krokuvos gyvavimo metų visi didieji Europos architektūros stiliai – romanika, gotika, renesansas, barokas ir art nouveau – perėjo ir paliko pėdsakus, įrodančius, kad visuma yra be galo didesnė už dalių sumą. Suraskite didžiausią pasaulyje vėlyvosios gotikos altoriaus paveikslą tamsiame Šv. Marijos bazilikos viduje, o tada išeikite į saulę ir pamatykite spindinčią XVI a. Renesanso audinių salę, pastatytą tuo metu, kai Krokuvos karališkoji valdžia buvo galios savo viršūnėje.

Varšuva- iš pelenų iškilęs feniksas, Lenkijos sostinė, stebinanti savo atsparumu, pagarba istorijai, šiuolaikiniu stiliumi ir gyvenimo džiaugsmu. Šiuolaikinė Varšuva turi akį traukiančią architektūrą: atkurtą baroką, gotiką, neoklasikinį ir renesansinį senamiestį ir naujamiestį. Po Antrojo pasaulinio karo ėjusį socialistinį laikotarpį, mena palikti brangakmeniai, tokie kaip Kultūros ir mokslo rūmai ir šiuolaikinės grožybės, kaip Koperniko mokslo centras ir Lenkijos žydų istorijos muziejus. Šis kratinys atspindi audringą miesto praeitį ir sudaro įspūdingą rajonų ir orientyrų kolekciją.

Zakopanė – miestas, įsikūręs Tatrų papėdėje, yra žinomiausias Lenkijos kalnų kurortas. Vasarą garsėjantis žygiais, o žiemą – slidinėjimu. Be aktyvių pramogų lauke, Zakopanė garsėja gražiomis medinėmis vilomis, pastatytomis XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Kai kuriuose iš jų dabar yra muziejai, o kiti paversti viešbučiais. Šio pamišimo dėl puošnių medinių namų tėvas - architektas Stanislovas Witkiewiczius (1851–1915), o jo XX amžiaus pradžios kūryba padėjo Zakopanėje tapti tapytojų, poetų, rašytojų ir kompozitorių prieglobsčiu.