Žavingas ir šokiruojantis Tailandas

Ši šalis keliautojus priima jau ne vieną dešimtmetį, tad ten vykdamas gali būti tikras, kad tavo kelionė praeis sklandžiai, jausiesi saugiai bei tavimi visuomet bus maloniai pasirūpinta. Visgi Marija sako, kad Tailandas nėra tik patogus ir nuspėjamas: iš kelionės dažnas grįžta ne tik susižavėjęs, bet ir lengvai šokiruotas.

Anot Marijos, kad net ir tie, kurie sako nemėgstantys masažų, Tailande dažniausiai neatsispiria pagundai juos išbandyti. Tailandietiškas masažas jau seniai yra tapęs pasauliniu prekės ženklu, o šios paslaugos pasirinkimas – milžiniškas. Nuo paprastų gatvės masažinių iki prabangių SPA centrų, kiekvienas gali pasirinkti pagal savo skonį.

Kainos taip pat maloniai stebina. Už viso kūno masažą sumokėsite vos 10–25 eurus. „Masažinių, kaip ir restoranų, yra labai įvairių. Aišku, skiriasi ir masažistų įgūdžiai, ir aplinka. Taip pat siūlomas didelis masažų pasirinkimas – nuo lengvai atpalaiduojančių iki tikrai stiprių ar gydomųjų. Kartais gali atrodyti sunku susigaudyti, pagal kokius kriterijus reikėtų rinktis, tačiau po kelių apsilankymų perpranti, kur galima tikėtis kokybės, o kurių vietų geriau vengti“, – pasakoja Marija.

Tailando vardą pasaulyje ne ką mažiau nei masažai garsina ir tailandietiška virtuvė. Patys tailandiečiai daug dirba, tad po darbų dažniausiai valgo ne namuose, o gatvės užkandinėse. Jose maistas ne tik pigus, bet ir kokybiškas, įvairus ir labai skanus.

Marija sako, kad jokioje kitoje jos lankytoje šalyje jai nėra tekę ragauti tokių aštrių patiekalų kaip Tailande, tad mėgstantiems aštrius skonius ir pojūčius – čia tikras rojus. Pati Marija aštrumo netoleruoja, tad vakarienei dažniausiai renkasi paprastesnius ryžių patiekalus. Tačiau, anot jos, nuostabu yra tai, kad net ir jie yra labai gardūs.

Marijos mėgstamiausių valgių sąraše karaliauja vaisiai: drakono vaisiai, mangai, ličiai, papajos, arbūzai, kokosai, įvairių rūšių bananai. „Lietuvoje tokių skanių ir sultingų vaisių neturime, tad nuvykusi į Tailandą tiesiog negaliu jų atsivalgyti. Mano paskutinė kelionė buvo lapkritį, pasiflorų sezono įkarštyje, tad tai man buvo tikra šventė“, – sako Marija.

Ji priduria, kad tailandiečiai valgo daug ir įvairios mėsos. Be mums įprastos vištienos, antienos ar kiaulienos patiekalų, taip pat gali paragauti vabzdžių, ant iešmo keptų skorpionų ar kitos mums neįprastos mėsos. „Būna eini gatve, o ten ant šaligatvio gatvės prekeivis pasidėjęs pusę išdarinėto krokodilo ir jį pardavinėja gabaliukais. Vieniems tokie vaizdai sukelia visišką šoką, kitiems – tai nuotykis. Dar vienas vietinis delikatesas – virtas kiaušinis su viduje jau susiformavusiu viščiuko gemalu. Bet net ir vietiniai juokauja, kad valgant šį patiekalą, būtina jį užgerti kuo nors stipresniu“, – juokiasi Marija.

Tailando sostinė Bankokas įtraukia nuo pirmos minutės. Marija jį lygina su bičių aviliu ar skruzdėlynu. Gatvės prekyba, kamščiai, įvairias paslaugas siūlantys prekiautojai – gyvenimas verda dieną naktį. Bankoke, kaip ir daugelyje didmiesčių, gausu priešpriešų: greta prabangos veši skurdas, šalia modernių dangoraižių – įsitaisiusios lūšnelės. Anot jos, čia iš karto pajunti tą, su niekuo nesupainiojamą, megapolio energiją.

Nors daug kam Bankokas – per didelis ir pernelyg chaotiškas, yra ir jį kaipmat įsimylinčių. Marija sako pažįstanti lietuvių, kurie po pirmojo apsilankymo taip susižavi Bankoku, kad vis grįžta atgal, o kartais net ir nusprendžia šiame megapolyje apsigyventi. „Net jei jūsų pagrindinis kelionės tikslas – kitas, o Bankoke turite tik persėsti, vis tiek rekomenduočiau čia praleisti bent kelias dienas. Žinoma, jų neužtenka gerai pažinti tokį didelį miestą, bet pajusti Bankoko ritmą tiesiog būtina.“

Bankoke bei kituose didesniuose Tailando miestuose neįmanoma nepastebėti kathoey (tail.) arba lady boys (angl.). Taip čia yra vadinami asmenys, kuriems gimus buvo priskirta vyriška lytis, tačiau kurie save identifikuoja kaip moteriškos lyties atstovus. Tailando kultūroje kathoey yra laikomi trečiąja lytimi.

Visuomenės atvirumas translyčiams asmenims dažnai siejamas su budizmo principais, kurie moko tolerancijos visoms būtybėms, nepriklausomai nuo jų lyties ar seksualinės orientacijos. Kathoey yra gana gerai integravęsi į visuomenę ir dažniausiai dirba aptarnavimo, pramogų ir prekybos srityse.

Lankantis Bankoke, Marijos lydimos grupės turi galimybę apsilankyti ir kathoey pasirodymuose. „Šie šou – išties aukšto lygio. Kostiumai, makiažas, programa – viskas labai profesionalu. Ne visiems keliautojams tai priimtina, tad ne visi ir eina, bet tie, kurie apsilanko, dažniausiai lieka sužavėti“, – pasakoja Marija.

Viena mėgstamiausių Marijos patirčių Tailande – pasiplaukiojimas Khao Sok nacionaliniame parke esančiame Cheow Lan ežere. Gražiausiu Tailando ežeru jis vadinamas ne be reikalo: smaragdo spalvos vanduo, iš jo kylantys kalkakmenio uolų masyvai ir ežerą supančios atogrąžų džiunglės sukuria siurrealią atmosferą. Be to, Khao Sok nacionaliniame parke gausu egzotiškų gyvūnų. Jei pasiseks, galima išvysti tapyrų, dramblių ar leopardų.

Kita ypatinga vieta – Phraya Nakhon urvas Sam Roi Yot nacionaliniame parke. Dėl kalkakmenio erozijos urvo viduje per šimtmečius susiformavo dvi pagrindinės kameros, kurių viršūnėse yra didžiulės angos, veikiančios tarsi natūralūs stoglangiai. Per jas šviesa patenka į urvo vidų, taip sukurdama magišką atmosferą.

Anot Marijos, kad ne mažiau įspūdinga ir Krabi regiono gamta. Andamanų jūroje išsibarstę daugiau nei 100 salų, o turkio spalvos vanduo bei balto smėlio paplūdimiai traukia tiek nuotykių ieškotojus, tiek ir poilsiautojus. Beje, Phi Phi salyne esančioje Maya įlankoje (ang. Maya Bay) buvo filmuotas ir garsusis filmas „Paplūdimys“ su Leonardo DiCaprio. „Šios vietos – mūsų programos perliukai. Bet nuostabu ir tai, kad tai – tik nedidelė dalis to, ką gali pasiūlyti Tailandas. Ši šalis tikrai gali pasigirti įspūdingais gamtos lobynais“, – sako Marija.

Marija pasakoja, kad Tailande itin stipriai jaučiamas monarchijos kultas. Karalius ir karališkoji šeima – ne tik valstybės simbolis, bet ir giliai gerbiama institucija. Marija prisimena savo paskutinę kelionę į Tailandą, kai mirus karalienei motinai (dabartinio karaliaus motinai) šalyje buvo paskelbtas 90 dienų gedulas. „Tai išties tapo neeiline patirtimi pamatyti visą miestą gedint karalienės ir pajusti pagarbą, kurią žmonės jaučia šalies vadovams. Gatvėse kabojo karalienės portretai, pastatai papuošti gedulo simboliais, žmonės meldžiasi ir išlydi ją į paskutinę kelionę. Beje, įdomu ir tai, kad valdovai viešumoje vaizduojami jauni, savo jėgų žydėjime. Jų supratimu, valdovai turi išlikti amžinai stiprūs ir jauni.“

Tailande vyrauja nemažai vakariečiams neįprastų tradicijų ir kultūrinių aspektų. Marija pasakoja, kad budistinėje Tailando kultūroje itin svarbi gyvybės ir laisvės dovanojimo tradicija. Prie šventyklų ar upių dažnai parduodami paukšteliai ar žuvytės, kurias žmonės perka tam, kad paleistų į laisvę. Nors gerai žinoma, kad paukščiai dažnai grįžta pas pardavėjus, o mažos žuvytės tampa maistu didesnėms, pats gestas laikomas prasminga auka. Be to, taip tailandiečiai padeda ir sunkiausiai besiverčiantiems.

Bendruomeniškumas gana ryškus ir kituose Tailando gyvenimo aspektuose. Vestuvėse įprasta dovanoti pinigus, o dovanos sumos įrašomos į specialią knygą. Taip kuriama savotiška bendruomenės paskola naujai sukurtai šeimai finansiškai palaikyti. Kai ši šeima ima gyventi geriau, bendruomenės paskolą ji išmoka per dovanas kitoms jaunoms šeimoms.

Marija pamini ir dar vieną mums neįprastą tradiciją. Tailande kiekvienas vyras bent trumpą laiko tarpą, nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar metų, turi pabūti vienuoliu. Tai nėra įstatymiškai privaloma prievolė, tačiau net ir moderniais laikais nemažai tailandiečių renkasi tokią patirtį. Dažniausiai tai įvyksta po mokyklos baigimo arba prieš tokius svarbius gyvenimo etapus kaip vedybinis gyvenimas ar vaiko gimimas, tačiau neretai vyrai išbandyti vienuolio kasdienybę renkasi ir vyresniame amžiuje. Tai laikoma itin svarbiu gyvenimo momentu ir suteikia galimybę praturtinti dvasinį pasaulį, išmokti savidisciplinos, meditacijos praktikų bei atiduoti duoklę bendruomenei.