Indija – šalis, kurioje iš naujo pažįsti save

Būtent taip ją mato „Itaka“ kelionių vadovė Marija Šaduikienė, jau daugelį metų lydinti keliautojus po egzotiškiausius pasaulio kampelius ir vis grįžtanti į savo pirmąją kelionių meilę – Indiją.

Marija sako, kad Indija – tarsi žmonijos veidrodis, atspindintis mūsų vidinę būseną. Nuvykęs pamatai ne tik šalį, bet ir save patį bei tai, ką su savimi atsinešei. Jei atvyksti įsitempęs – matysi netvarką ir chaosą, o jei keliauji su atvira širdimi – rasi grožį, sutiksi žmonių, kurie tave pakalbins, padės, praturtins tavo kelionę. Jos teigimu, norint geriau pažinti save visai nebūtina vykti į ašramą – visa Indija tampa tavo mokytoja. Ji parodo, kas tavyje jautru, tarsi baksteli į vietas, kur dar turi ką suprasti, priimti ar paleisti.

„Pirmą kartą į Indiją išvykau savo karjeros pradžioje visiškai neplanuotai: grupės vadovė paskutinę minutę negalėjo vykti, tad aš pasisiūliau vykti vietoje jos. Išvykau dar visai nepatyrusi, bet su dideliu noru vadovauti, viską gerai suplanuoti ir tvirtu įsitikinimu, kaip viskas turi būti. Bet Indija man turėjo kitų planų: kuo labiau bandžiau kontroliuoti, tuo mažiau kontrolės išties turėjau. Vietinio gido, kuris tapo mano mokytoju, dėka gavau svarbių pamokų: išmokau atsipalaiduoti ir pasitikėti gyvenimu. Taip pat supratau, kaip svarbu priimti kitų pagalbą ir koks svarbus yra žmogiškas ryšys“, – savo pirmąją patirtį Indijoje prisimena Marija.

Indija – tai kontrastų šalis, kur šalia žėrinčios prabangos veši skurdas, smilkalų aromatai persipina su gatvės kvapais, triukšminga kasdienybė egzistuoja greta gilaus dvasingumo. Gatvėse be perstojo pypsi automobiliai, tarp jų netrukdomos vaikšto karvės, žvilgsnį traukia įspūdingos šventyklos, turguose šurmuliuoja prekybininkai ir su jais drąsiai besiderantys pirkėjai. Kaskart nuvykus į Indiją, Marijai atrodo, kad kraujas ima greičiau cirkuliuoti – spalvos ten ryškesnės, garsai stipresni, kvapai sodresni, emocijos intensyvesnės.

Tad nenuostabu, kad pirmą kartą čia atvykę net ir patyrę keliautojai jaučiasi sutrikę ir jiems reikia šiek tiek laiko apsiprasti. Marija priduria, kad jokioje kitoje kelionėje nėra mačiusi tokio didelio pokyčio, kurį išgyvena keliaujantys į Indiją. Dažnam atvykusiam pirmiausia būna didelis šokas: per daug chaoso, garsų, daug kur nešvaru. Žmonės nežino, kaip į tokią aplinką reaguoti, saugojasi, laikosi atstumo. Tačiau po kelių dienų jie pagauna Indijos ritmą, atsipalaiduoja ir pradeda matyti visai kitus dalykus: žmonių šypsenas, įspūdingus pastatų fasadus, prabangius drabužių audinius, išskirtinius papuošalus. Marija pastebi, kad dažnai keliautojams tarsi sparnai išauga: jie patys pradeda mielai bendrauti su vietiniais, bando derėtis su pardavėjais, nebekreipia dėmesio į netvarką, o į save godžiai geria spalvas, kvapus ir vaizdus.

Pasak Marijos, per daugelį metų Indija šiek tiek pasikeitė, bet jos esmė liko ta pati: „Didmiesčiai tvarkosi, gatvės švarėja, jaučiasi vakarietiškesni vėjai. Tačiau kartu šalis vis dar alsuoja tuo pačiu ritmu. Daug kas modernėja, bet dvasia per visus šiuos metus išliko nepakitusi“.

Marija iki šiol stebisi, kaip tokia didelė šalis veikia tarsi vienas gyvas organizmas, kuriame informacija sklinda žaibišku greičiu. „Neretai pasitaiko, kad dar prieš mums atvykstant, vietiniai jau žino, kada atvyksime, ką veiksime ir ką apžiūrėsime. Kelionės metu visada atsiranda padėjėjų – žmonių, kurie padeda nepasimesti gatvių raizgalynėse, parodo, kur kas yra, padeda derėtis parduotuvėse. Kai kam toks informacinis tinklas gali pasirodyti bauginantis, tačiau man jis suteikia saugumo jausmą. Žinau, kad prireikus, man visada padės, manimi ir mano grupe bus visuomet pasirūpinta. O galiausiai juk esame svečiai jų šalyje, tad turime priimti jų žaidimo taisykles“, – sako ji.

Didžiausią įspūdį Indijoje Marijai yra palikęs Varanasis – šventas miestas prie Gangos upės. Į vieną seniausių nuolat gyvenamų miestų pasaulyje žmonės atvyksta numirti. Tikima, kad mirus Varanasyje nutraukiamas reinkarnacijos procesas ir siela daugiau nebeatgimsta. Varanasyje gyvenimas ir mirtis persipina kiekviename žingsnyje: ant šventų į upę vedančių laiptų ghatų verda miesto gyvenimas, medituoja jogai, vyksta ugnies ceremonijos, ten pat kremuojami žmonės.

„Kai pirmą kartą lankiausi Varanasyje, negalėjau patikėti tuo, ką matau. Akys gėrė vaizdus, bet smegenys sunkiai apdorojo informaciją. Atrodė, lyg sklęsčiau virš miesto ir žiūrėčiau į viską iš viršaus. Tarpuvartėse savo mirties laukiantys senoliai, prie Gangos upės verdantis gyvenimas, kremavimo ceremonijos... Iš pradžių patyriau šoką, buvo sunku visą tai priimti. Tačiau emocijoms susigulėjus supratau, kokia tai ypatinga vieta. Keliaujant lankomės įvairiose įdomiose vietose, bet niekur nerasi tokios unikalios atmosferos, kaip Varanasyje“, – pasakoja Marija.

• Keliaukite atvira širdimi ir priimkite tai, kas vyksta aplink jus ir su jumis. Leiskite Indijai parodyti save ir padėti jums geriau pažinti jus pačius. Būsite labai maloniai nustebinti.
• Bendraukite su vietiniais. Užmegzkite pokalbį, papasakokite, iš kur atvykote – čia santykis itin svarbus.
• Derybos – tarsi žaidimas, kuris čia yra priimtinas ir laukiamas. Nebijokite derėtis, bet darykite tai su pagarba – tuomet pirkimas tampa patirtimi, ne tik sandoriu.
• Ieškokite grožio. Dulkėtoje, triukšmingoje gatvėje galite sutikti pačius spalvingiausius žmones, ant turgaus prekystalių rasti įspūdingų papuošalų ir audinių, užuosti prieskonių aromatą. Viskas priklauso nuo to, kur nukreipsite dėmesį.
• Svogūno taisyklė. Norėdami apsaugoti skrandžius nuo neigiamos reakcijos į nepažįstamą maistą, pirmą kelionės dieną paragaukite vietinio svogūno gabalėlio. Taip organizmą supažindinsite su Indijos dirvožemio mikroflora ir tinkamai pasiruošite vietinės virtuvės patiekalams.