Meksika - šalis, kur pasitiks su „Pagaliau... sugrįžote namo!”

Kryptis – Meksika. Dvi savaitės su latino ritmais, nuostabiu maistu ir visai kitokia gamta. Ir, žinoma, nepamirškime – su kalėdine dvasia.

Kadangi į kelionę vyko kūrybininkai, buvom nusiteikę į visas būsimas situacijas, kad ir kokios jos bus, žiūrėti kūrybiškai. O jų mūsų kelionėje tikrai netrūko.

Pradėkim nuo pradžių. 2025 m. spalis – gruodis itin buvo populiarus su kontrabandiniais balionais, tad tikrai neslėpsiu, vykstant į oro uostą širdis buvo pilna nerimo. Susirinkome visa keliautojų kompanija, pridavėme lagaminus. Tarpusavyje vis šnekėjomės ir nerimavom ar tikrai išvyksim. Šalia esanti pora, kuri vyko į Seišelius, taip pat paantrino nerimą, bet visgi optimizmas nugalėjo. Ir ko čia dabar parintis, žiūrėkime kūrybiškai. Jeigu kas, kitą dieną išvyksim!

Įlipome į lėktuvą, nuotaikos nerealios. Kaip ir turime kilti, bet... stovime. Dešimt minučių, dvidešimt, keturiasdešimt.. jau valanda. Viskas būtų kaip ir kontroliuojama, bet jungtinis skrydis į Kankuną iš Stambulo numatytas su labai trumpu persėdimu. Po valandos laukimo lėktuvas pagaliau pakyla ir po kelių valandų mes jau Stambulo oro uoste.

Išlipome gana ramūs, nes nepažiūrėjome į laikrodį, o kai pažiūrėjome... bėgome. Tačiau ir čia – kū ry biš ku mas. Skriejome greituoju pėsčiųjų taku ir sau sakėme: mes kaip filme, super herojai – pagreitintai bėgame. Tik spėjome atskristi prie savo vartų, pamatėme užrašą „The last call“, atsipūtėme, jog esame jau vietoje ir skubėjome į lėktuvą.

Skrydis iš Stambulo į Kankuną nėra visai tiesioginis. Pirmiausia, sustojimas Meksike. Lėktuvas prisipila degalų, įlipa kiti keleiviai. Tad po 14 valandų skrydžio turėjome pusantros valandos poilsį ant žemės, o tada – vėl skrydis beveik dvi valandas jau į Kankuną.

Pats skrydis neprailgo – lėktuvas patogus, yra multimedija, teikiamas maistas. Gal kiek vietos mažai kojoms, kaip tokiam ilgam skrydžiui, na bet, tikrai pakenčiama.

Ir pagaliau, po 19 valandų kelionės, mes pasiekėme Kankuną! Tik išėjus iš oro uosto, į veidą trenkėsi labai malonus šilumos pliūpsnis. Žmonės šypsosi, kalbina, nori padėti. Nėra taip įkyru kaip Turkijoje. Jei mandagiai atsisakai – nieko nebekalbina.

Susiradome savo transportą ir išvykome į viešbutį. Buvome apsistoję „Iberostar Waves Parasio beach“. Ten tarsi atskiras miestelis! Pačiame viešbutyje pasitikę darbuotojai sveikinosi taip: Sveiki sugrįžę namo! Labai įdomus kontrastas – fone vaikšto flamingai, o priešais juos – kalėdinės dekoracijos.

Maistas – nuostabus, gėrimai – tobuli, viešbučio teritorijoje yra net naktinis klubas ir prekybos centras! Teritorijoje gausu floros ir faunos, gali balkone stebėti aplinką ir jaustis kaip filme. Ne kasdien į tavo balkoną užlipa povas ar iš amerikiečių pavogia dešrainį koatis.

Vienintelis minusas – per mažai gultų prie jūros. Beeeet... būsimiems šio viešbučio gyventojams turime porą patarimų:

• Pirma. Jeigu rodo lietų po pietų, kantriai pralaukite ir kai lietus aprims – skubėkit į pajūrį. Pirma eilė – garantuota.
• Antra. Paėjus kiek toliau palei patį baseiną, rasite pilną laisvų gultų. Visi nori gulėti kuo arčiau barų, o toliau nuo baseino – vietų apstu.

Dauguma turistų šiame viešbutyje – amerikiečiai bei.. išeivijos lietuviai! Lietuviai taip noriai bendrauja, pasidalina savo istorija ir siunčia linkėjimus į gimtinę, tad – gaudykit!

Kalbant apie patį viešbutį, tai maisto pasirinkimas buvo labai gausus. Vakarienė kasdien turėjo vis skirtingą temą – Gala night, azijietiška, itališka, meksikietiška virtuvės. Buvome 12 dienų, tai kaskart nustebindavo vis kitais patiekalais.

Pramogų taip pat nestingo tiek suaugusiems, tiek vaikams. Dienos metu prie baseino buvo ir putų šou, įvairios varžybos, žaidimai, treniruotės. Prie jūros vyko sportiniai užsiėmimai, joga. Vakarais stebėdavome gyvo garso koncertus arba kokią kitokią programą, kuri taip pat turėdavo tematiką – cirkas, 80’s, kino filmai. Pagal temas buvo pritaikyti rekvizitai, kurie puošė visa erdvę.

Lobby bare vakarais savo programą atlikdavo didžėjus. Būdavo ir pramoginė dalis – karaoke, traviata. Labai patiko didžėjaus energija, stengėsi visus išjudinti. Susipažinome su juo, labai nustebo, jog atvykome iš Lietuvos. Nustebome, kai jis vieną vakarą dedikavo tik lietuviškai muzikai. Galimai, tai buvo pirmas kartas, kada Jessica Shy ir Saulės kliošas grojo Meksikoje!

Pačiame viešbutyje galima užsisakyti taksi paslaugas – nuveža į norimą miestą, palaukia, kol jame pasivaikštai ir parveža atgal. Iki Playa del Carmen (apie 25 km nuo viešbučio) + keturios valandos laukimo + kelionė atgal kainavo mums 50 eurų.

Netoli mūsų viešbučio yra miestelis Playa del Carmen. Tai tarsi Palanga – daug prekybininkų, kurie siūlo savo prekes ar paslaugas, įvairios kavinės. Kainos pakrantėje yra kai kur gana užkeltos, todėl siūlome nebijoti ir išeiti iš tų pagrindinių gatvelių kiek į šoną. Pamatysit ne tik tą nenubučiuotą turistinę pusę, bet tikrą meksikiečių dieną – skuba, garsiai kalba, sprendžia rūpesčius. PERSPĖJIMAS. TIK NEIKITE Į GATVES VIENI NAKTIMIS. TAI PAVOJINGA.

Kita stotelė – Chichen Itza. Pasaulio stebuklas, kurį privalote aplankyti, jei esate Meksikoje. Nusiteikite – daug turistų. Gal kiek nuvylė, jog pati Chichen Itza yra prekybininkų pagrindinė vieta – jų tikrai čia labai daug ir jie gana įkyrūs. Vėlgi, mes buvome itin malonūs, padėkodavome ir nueidavome. Būtina paminėti kavinukę prie išėjimo iš Chichen Itza. Jos nepraeisite, nes jus mandagiai pakvies apsilankyti kavinėje darbuotojai. Tacos – 10/10. Glotnučiai – 10/10. Tai buvo tobulas Dievų maistas, apie kurį mąstant seilės kaupiasi. Jeigu nukeliausite – būtinai užsukite į šią kavinukę pavadinimu „Oxtun“. Tik žinoma, kainos pritaikytos turistams, turėkit tai omeny, bet nėra kosmosas.

Taip pat, aplankėme Valladolid miestelį. Jame yra nuostabi bažnyčia, parkas. Tame parke buvo labai daug kalėdinių dekoracijų ir net Kalėdų eglutė. Tada mes prisiminėme, jog tikrai, Kalėdos tuoj pat!

Tame miestelyje, už tris kartus pigiau nei Playa del Carmen, nusipirkome gražių magnetukų. Taip pat, jeigu vyksite į šį miestelį, apsilankykite ledų parduotuvėje „La Moreliana“ – pasakiško skonio ledai!

Ai, tiesa. Dar buvome prie Cenotes šulinių. Kadangi neturėjome maudymosi rūbų, neišbandėme pramogos išsimaudyti šiame šulinyje, tačiau patyrėme visiškai unikalią patirtį. Susidraugavome su gide Sara, kuri pirmą kartą grupėje turėjo lietuvių grupelę. Jai buvo taip įdomu išgirsti mūsų kalbą, papročius, istoriją, koks mūsų nacionalinis maistas. Taip susidraugavome, jog pamačiusi, jog stovime liūdnais veidais, nes visi maudosi, o mes ne... pasiūlė nueiti į džiungles, į vietinių labai šventą vietą. Mūsų kelionė prasidėjo.

Einame mišku, lyg takelis yra, lyg nėra. Nesuprasi. Svarbu, gidė Sara žino, kur čia einame. Prieiname kalną, pasakoja, jog vietiniai mėgsta čia ateiti, užlipa į kalną ir stebi dangų, bando susijungti su žeme. Matome, jog kalnas gana status, gi tikrai nesiūlys užlipti į jį, bet... pasiūlo. Ar mes nustebome? Šiek tiek. Ar mes lipome? O ką jūs galvojate. Su kokiais batais buvome? Su basutėm! Tiesiog tobulas derinys lipti į kalną! Tiek lipdami, tiek nulipdami stengėmės išlaikyti balansą, nes vienas žingsniukas į šoną ir op, tu ant žemės. Meluočiau, jei sakyčiau, kad ši patirtis mums nepatiko. Ji buvo kitokia, visiškai kitaip nei įprastai. Būtent čia ir parodo, kad Meksikoje reikia nebijoti mėginti, kalbėti, būti smalsiems – nežinosi, ką ir kur gali nuveikti.

Atskirai norėčiau išskirti žmones. Susibendravome su vietiniais, su kuriais keletą vakarų praleidome kartu. Vėlgi, jiems taip buvo įdomu išgirsti apie Lietuvą. Jie nežinojo, ką reiškia -20 laipsnių lauke ir daaaug sniego. Mes jiems pasakojom apie tas senąsias žiemas, kai vaikai neidavo į mokyklas, kai sniego buvo daug... Aaaaa, skamba panašu į šių dienų realijas, ar ne? Iš dalies, jaučiamės kaip raganiai, nes prišaukėme tokią žiemą į Lietuvą.

Grįžkime prie meksikiečių. Žmonės be galo nuoširdūs, smalsūs, draugiški. Vyrai tai atitinka visus macho apibūdinimus, nes tikraaai moka bendrauti su moterimis. Laisvos moterys, žinutė jums – norit gyvo tinder date – nuvykite į Meksiką.

Rašant visą tai kyla nostalgija Meksikai. Norėtųsi sugrįžti, dar labiau ją pažinti. Tad jei norite krypties, kurioje būtų skanus maistas, nuostabūs paplūdimiai, be galo draugiški žmonės, kur yra unikali flora ir fauna – rinkitės Meksiką, tikrai nepasigailėsit!