Stebinančios žiemos švenčių tradicijos Europoje

Pagalvojus apie Kalėdas, visų pirma į galvą ateina eglutės ir Kalėdų Senelio vaizdiniai. Bet pasidairius po Europos valstybes ir jų tradicijas, čia galima atrasti kur kas daugiau šventinių simbolių ir personažų. Kelionių ekspertė Daiva Strumskienė pristato ryškiausias Europos šventines legendas.

Islandija: saugokitės milžiniškos katės
Jei šiandien pasivaikščiotumėte po Islandijos sostinę Reikjaviką, miesto centre pamatytumėte didžiulę, juodą, piktai nusiteikusią katę. „Tai – Jólakötturinn, arba kitaip piktoji Kalėdų katė, kuri gali praryti kiekvieną, kuris per šventes dovanų negavo naujo drabužio“, – pasakoja D. Strumskienė.

Kalėdų katė yra susijusi su kur kas platesne islandiška švenčių mitologija. Islandai tiki, kad kažkur kalnuose gyvena Grýla, kuri mėgsta neklaužadų vaikų mėsą. Ji turi 13 sūnų, kurie, nuo gruodžio 12-osios iš kalnų atsliūkina į miestus ir čia krečia išdaigas.

Pavyzdžiui, Þvörusleikir – šaukštų laižytojas – atėjęs į namus pavagia maisto gamybai naudotus medinius šaukštus. Hurðaskellir – durų trankytojas – mėgsta garsiai trankyti duris, ypač naktį, ir taip prikelti visus namiškius.

Madeira: karališkas pyragas su stebuklingu linkėjimu
Madeiroje gyvuoja labai saldi šventinė tradicija, tai ypatingas karališkas pyragas. Karūnos formos kepinys būna įdarytas riešutais, džiovintais vaisiais, razinomis ir užpiltas cukruotais vaisiais bei cukraus pudra. Visa tai simbolizuoja dovanas, kurias trys karaliai įteikė gimus Jėzui: auksinė pyrago pluta simbolizuoja auksą, cukruoti ir džiovinti vaisiai – mirą, o saldus pyrago aromatas – smilkalus.

„Bet šis pyragas turi dar du svarbius elementus. Jame būna įkepama džiovinta pupa ir dar kokia nedidelė, nevalgoma smulkmena, simbolizuojanti dovaną. Šie du ingredientai įmaišomi į tešlą, tad pyragui iškepus, nebėra matomi. Pyragą supjausčius ir pasidalinus gabaliukais, prasideda sėkmės burtas: žmogus, radęs savo pyrago gabalėlyje dovaną simbolizuojantį niekutį, visus ateinančius metus bus lydimas sėkmės. Na o tas, kuris pas save ras pupą… privalės iškepti Bolo Rei pyragą kitų metų šventėms“, – sako D. Strumskienė.

Ispanija: ką bendro turi rąstas ir dovanos?
Ispanijoje esančiam Katalonijos regione per šventes yra svarbus vienas itin nuotaikingas personažas: tai kalėdinis rąstas Tió de Nadal. Nuotaikingas ne tik rąsto personažas, bet ir jo veikimo principas.

Šis rąstas… tuštinasi dovanomis! Bet tam, kad jis tai padarytų, vaikai prieš naktį turi mušti rąstą lazda ir taip paraginti jį tuštintis dovanomis. Jei vaikai rąstą mušė gerai, tuomet jiems užmigus rąstas iš tiesų paliks vaikams dovanas. O atlikęs savo pareigą, rąstas įmetamas į židinį.

Graikija: puošiamos ne tik eglutės
Gyvenimas Graikijoje itin glaudžiai susijęs su jūra, tad nieko keista, kad šioje šalyje egzistuoja ypatinga tradicija – Karavaki – kuomet šventiniu laikotarpiu puošiamos ne eglutės, o… laivai!

D. Strumskienė pasakoja, kad šios tradicijos kilmė nėra tiksliai žinoma, bet gali būti, kad priežastis yra labai praktiška: „Labiausiai tikėtinas paaiškinimas būtų toks, kad pietinių Egėjo jūros salų gyventojai tiesiog nebuvo pripratę prie medžių. Jų salos yra sausos, kur vieninteliai medžiai, kuriuos galima rasti, yra trumpi, vešlūs krūmai arba į alyvmedžiai. O laivų motyvas asocijuojasi su džiugesiu, pagaliau išvydus iš jūrų grįžtančius artimuosius, tad laivai yra šventinis džiaugsmo simbolis“.

Italija: ragana vardu Befana
Kas geriems vaikams atneša saldainių, o neklaužadoms – gabalą anglies? Italijoje tai daro ragana vardu Befana! Tiesa, ji tai daro ne per Kalėdas, o sausio 5 dieną. Belaukiant raganos, šeima jai paprastai palieka nedidelę taurę vyno ir lėkštę su keliais kąsneliais vietinio tradicinio maisto, kad užsukusi ji turėtų kuo paskanauti. Maža to, ši ragana yra gera namų tvarkytoja, tad daugelis sako, kad prieš išeidama ji dar iššluoja grindis. Žmonės šį iššlavimą priima kaip prabėgusių metų problemų nušlavimą.

Norvegija: paslėpkite visas šluotas!
D. Strumskienė pasakoja, kad norvegai itin prietaringi ir vienos šventinės tradicijos Kalėdų išvakarėse laikosi labai griežtai – visi paslepia šluotas.

„Norvegai tai daro dėl to, nes tiki, kad Kūčių naktį pabunda piktosios dvasios ir raganos, ir jei šluotos nebus paslėptos, visos piktosios būtybės pasiims šias šluotas ir keliaus per visą šalį. Todėl, dėl viso pikto, tvarkymasis turėtų būti atidėtas laikotarpiui po švenčių“, – su šypsena pataria kelionių ekspertė.

Keliaukite į Madeirą

Keliaukite į Graikiją